ERASMUS+ PROJEKTAS NR. 2024-1-LT01-KA122-SCH-000209941 2024-2025 M. „GLOBALAUS RAŠTINGUMO KONCEPTO TAIKYMAS GIMNAZIJOJE“ Utenos Adolfo Šapokos gimnazija Rugsėjo 22–26 dienomis šeši Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos mokiniai Guoda, Kernius, Gustė, Kornelija, Emilija, Rugilė ir du mokytojai Diana ir Zita viešėjo Graikijoje pagal Erasmus+ programą „Globalaus raštingumo koncepto taikymas gimnazijoje“. Tai buvo puiki galimybė pažinti tūkstantmečius gyvuojančias tradicijas, susipažinti su savo amžiaus jaunimu, stebėti jų pamokas, sužinoti, kaip jie leidžia laisvalaikį, mokinti vieni kitus liaudiškų šokių, o poilsio metu grožėtis nepakartojamais vaizdais, maudytis Viduržemio jūroje. Su ilgesiu prisimename Kalamatą, 6-jį Kalamatos licėjų, jo direktorę Chara Kiouri ir jos komandą, pasiruošusią išsinerti iš kailio, kad mūsų viešnagė būtų tobula. Guoda: Buvau nustebinta jaunimo bendravimu, jie visi yra ekstravertai ir vertina realų bendravimą, o ne socialiniuose tinkluose. Mokykla ir mokymosi sis...
Kovo 24 d.
AtsakytiPanaikintiMokiniai atliko nemažą darbą ir įgijo arba patobulino savo kompetencijas ruošdamiesi grupiniam mobilumui IES Aliste mokykloje, kuri yra Alcañices miestelyje. Iš tiesų, Alcañices miestelis ypač gerai žinomas kaip Alcañices Sutarties (isp.:Tratado de Alcañices; port.: Tratado de Alcanizes ), vieta.*
Nors Alcañices miestelis yra Zamoros provincijoje, Ispanijoje, Portugalijos miestas Bragança yra artimiausias ir lengviausiai pasiekiamas miestas. Pasirodė, kad nėra taip paprasta pasiekti IES Aliste mokyklą, todėl mokiniai mokėsi ir išmoko, kaip planuoti laiką ir finansinius išteklius, kaip racionaliai pasirinkti kelionės maršrutą, kaip pasirinkti ir pirkti bilietus derinant keletą transporto rūšių, užsisakyti viešbučius ir taip toliau. Važiavome mikroautobusu, skridome lėktuvu su persėdimu, po to vėl vykome autobusu, galiausiai, mus pasitiko Bragançoje, iš kur taxi važiavome į Alcañices. Mokiniams tai buvo įsimintina patirtis keliaujant.
Susipažinome su mokytojais ir mokiniais dar gerokai prieš kelionę. Trys IES Aliste mokytojai mūsų mokykloje lankėsi su darbo stebėjimo vizitu. Kartu su IES Aliste mokiniais padarėme prisitatymus.
https://padlet.com/aprendamoseconomia/we-introduce-ourselves-utena-a-sapoka-gymnasium-ies-aliste-gnn66vpi3vnozh3w
Sukūrėme Facebook grupę, kurioje be mobilume dalyvaujančių mokinių ir mokytojų, buvo ir mokinių tėvai. Visi dalyviai kėlė nuotraukas ir komentarus. Tėvai reagavo į kiekvieną įkeltą nuotrauką ir komentarą
Net neabejojome, kad mūsų laukia nepaprastai įdomi savaitė: nuostabioje gamtinėje ir abiejų tautų kultūrų įtakotoje aplinkoje kartu su nuoširdžiais ir draugiškais žmonėmis.
*1297 m. rugsėjo 12 d Alcañices miestelyje buvo sudaryta Alcañices Tutartis tarp Portugalijos karaliaus Deniso ir Kastilijos karaliaus Fernandso IV. Denisas buvo Kastilijos karaliaus Alfonso X anūkas ir iš esmės buvo administratorius, o ne karalius karys. Leono karalystė ir Portugalijos karalystė pasirašė diplomatinį susitarimą – Alcañices sutartį, kuria buvo išspręsti teritoriniai ginčai ir nutrauktos diskusijos dėl tam tikrų pasienio miestų. Ši taikos sutartis užbaigė prieš dvejus metus prasidėjusį tarpvalstybinį karą ir nustatė sieną tarp dviejų Iberijos (Pirėnų) pusiasalio šalių. Ta tarpvalstybinė siena nepasikeitė nuo 1297 m. Sutartis taip pat įtvirtino draugystės ir savitarpio gynybos sąjungą. Alkanjeso miestas saugo šios taikos sutarties atminimą
Kovo 25 d.
AtsakytiPanaikintiAntradienis buvo pirma kelionės diena, kai ėjome į mokyklą. Kėlėmės valanda vėliau, nei mokyklos dienomis keliamės Lietuvoje ir prieš devintą buvome mokykloje. Atvykus mums buvo aprodyta mokykla ir įteikti maišeliai su tvarkaraščiais, rašikliais, sąsiuviniais ir 3D spausdintuvu atspausdintais mūsų vardais, kuriuos prisisegėme.
Pirmoji veikla buvo skirta susipažinimui, veikla, kurios metu turėjome surasti žmogų, kuriam tiko tam tikras teiginys iš teiginių, pateiktų lapeliuose ir prie teiginio užrašyti jų vardą. Po susipažinimo gavome pirmą užduotį – prisijungti ir ką nors įkelti į NFC tag/vizitinę kortelę, į kurią savaitės eigoje turėjome įkelti kitą informaciją. Toliau buvo STEAM veiklos. Turėjome IT pamoką, per kurią ruošėmės ateinančiam darbui – medžiagų kiekių vandenyje tyrimui. Pasidarėme failus, kuriuose po darbo reikėjo surašyti informaciją. Tuos failus sukėlėme į NFC kortelę. Po kelių pamokų atėjo metas pavalgyti, taigi tie, kurie buvo alkani ar norėjo ko nors atsigerti, nusipirko mokyklos valgyklėlėje. Likusį laisvą laiką praleidome lauke, pasivaikščiodami po mokyklos aplinką arba žaisdami sporto aikštelėje. Kai kuriuos mūsų mokinius kalbino atvykę žurnalistai. Viena iš netikėčiausių veiklų buvo susitikimas ir diskusija su ispanų žurnalistu Juanu Navarro Garcia. Jis pristatė savo knygą „LOS RESCOLDOS DE LA CULEBRA“, kurioje aprašė prieš dvejus metus tame regione siautusius miškų gaisrus. Jo prisiminimai apie gaisrą ir jo pasekmes, diskusijos apie aplinkosaugos problemas patraukė visų dėmesį. Paskutinis užsiėmimas mokykloje vyko IT klasėje, kur pasidarėme 3D modelius dėkliukams skirtiems NFC kortelėms, kurie vėliau mums buvo padaryti ir įteikti.
Pasibaigus užsiėmimams mokykloje važiavome į Bragancos* miestą Portugalijoje. Pakeliui sustojome pavalgyti. Vaišinomės tradiciniais ispaniškais/ portugališkais patiekalais. Po to, važiavome toliau. Bragancoje aplankėme pilį ir muziejų, kuriame gidė pasakojo apie Portugalijos ir Ispanijos tradicijas, skirtas padėkoti gamtai ir paprašyti besitęsiančio vaisingumo, derlingumo, apsivalyti nuo nuodėmių. Šis ritualas gan panašus į mūsų Užgavėnes.
The day started like any other, with breakfast at 8am. Afterwards, we went to IES Aliste, a high school in Alcañices, but we did not enter the building, for we all got on a bus, and drove to the city Zamora.( Zamora is a city and municipality of Spain located in the autonomous community of Castile and León. It is the capital of the province of Zamora.) On the way to Zamora, we stopped by a river, above which a bridge was built to create an easy way to get from Spain to Portugal and vice versa. The point we stopped at was Viewpoint of the bridge of Requejo. The view was magnificent, and the walk uphill when going back from the river shore gave us a bit of a workout. We also visited the ruins of a very old church on the Duero river. Then, we went to the unique Visigothic church of San Pedro de la Nave, which, though authentic in construction pattern and building materials, is not authentic in its location because of modern development. It was moved to the present location in order to be saved from flooding before the dam was built. Later on, we stopped by that dam for about 5 minutes, and afterwards, we continued our journey to Zamora.
AtsakytiPanaikintiIn Zamora, we first had some free time to have lunch, so as a whole group of Lithuanian and Spanish students, we all went to a pizzeria. After eating, we split up, and explored the city. Subsequently, we all gathered at the designated meeting spot to do Gymkhana for groups in the city of Zamora. Then, as a group, we made our way to the city square and divided up into several groups for an exploration game. We received a few pieces of paper, which had a story written on them in three different languages: English, Lithuanian, and Spanish. The objective of the game was to find the places hinted at in the text and take a group picture at the places indicated. The game was quite fun, and it let us explore the city of Zamora in a more meaningful way. Once we had finished our exploration, most of us sat down and ordered some drinks at the city square and waited for the other groups to finish. After the game had been over, some of us stayed at the city square, while others went to get ice cream. At the end, we all went back to the bus and drove back to Alcañices to get some well-needed rest.
Ketvirtadienis, kovo 24 d.
AtsakytiPanaikintiRyte atsikėlę valgėme ispaniškus pusryčius – gėrėme kakavą, ragavome čiūras, bandeles ir prancūzišką batoną su sviestu bei džemu. Po to pėsčiomis nuėjome į kalne stovinčią Alcañices mokyklą, kur dalyvavome įdomiose STEAM veiklose. Pirmoje dienos pusėje su mokiniais iš Ispanijos atlikome geriamo vandens tyrimą, kuris padėjo susipažinti su Alcañices miestelio vandens kokybe ir savybėmis. Matavome vandens kietumą, pH lygį, vario, gyvsidabrio, bromo, nitratų, švino ir fluorido kiekius. Tai buvo labai įdomus ir praktiškas užsiėmimas, nes sužinojome daug, apie Ispanijos vandens būklę ir kokybę. Po praktinių užduočių supažindinome vieni kitus su savo šalies maistu: mes, lietuviai, ispanams davėme paragauti ir įvertinti sūrį „Džiugas“, tinginį ir šakotį, o mokyklos šeimininkai mus pavaišino ispaniška kiaušiniene, medumi, džemu, prancūzišku batonu, vytinta dešra ir kumpiu. Visi buvo sužavėti mūsų tradiciniu skanėstu, kuris dingo nuo stalo per kelias minutes. Po užkandžių ispanams parengėme pristatymą apie Lietuvą, Uteną ir mūsų mokyklą – Adolfo Šapokos gimnaziją. Paskutinėje pamokoje mus supažindino su VR akiniais, kurių pagalba galėjome susipažinti su Alcañices miestelio kultūra ir gamta.
Pasibaigus veikloms mokykloje, atėjo antra dienos pusė. Papietavę restorane miestelio pakraštyje, nuvažiavome į obuolių ūkį, kur vietinis ūkininkas atskleidė visas savo sodo paslaptis, papasakojo apie obelis, jų genėjimą, paaiškino, kodėl obelų sode augina rožes ir davė paragauti skanių, naminių obuolių sulčių, kurios skyrėsi nuo Lietuvoje gaminamų sulčių.
Kovo 28 d.
AtsakytiPanaikintiSveiki, mano vardas Brigita ir aš tęsiu pasakojimą apie mūsų kelionę į Ispaniją. Kovo 28 d. buvo mūsų paskutinė diena Ispanijoje ir tuo pačiu mano 18-asis gimtadienis. Ji prasidėjo ganėtinai anksti, 6 val. ryto, tekant saulei, kuri įdienojus gerokai kaitino orą. Prieš pusryčius išpakavau mamos man į kelionę įdėtą dovanėlę ir susiruošiau savo ypatingajai dienai. Su kambarioke Deimile paklausėme muzikos ir nusileidome į apačioje esantį valgomąjį pusryčių. Čia tradiciškai valgėme čiuras, keksiukus ir gėrėme kakavą. Truputėlį vėliau, pabaigę tvarkytis daiktus, keliavome į mokyklą. Dieną pradėjome vienu iš geriausių būdų – šokome tradicinius ispanų ir lietuvių liaudies šokius, o aš netgi gavau progą apsivilkti tradicinį ispanų liaudies kostiumą. Tradicinę moterišką aprangą sudaro: ilgos, kelius siekiančios kojinės, apatinės kelnės, pasijonis, sijonas, užrišama kišenėlė, prijuostė, marškiniai, liemenė, ant galvos rišama skara ir auskarai (deja, bet jų užsidėti negalėjau, nes mano ausys nepravertos). Šokti buvo nepaprastai smagu ir gera, manau, kad tai buvo viena iš geriausių veiklų per visą savaitę. Po šokių turėjome šiek tiek laisvo laiko, tad jį praleidome žaisdami stalo žaidimus. Po laisvo laiko su IES Aliste mokyklos mokiniais kalbėjome apie mūsų kultūrų panašumus ir skirtumus. Buvo tikrai įdomu sužinoti, kas jiems atrodo įdomu, o galbūt netgi keista, padiskutuoti, ko galėtumėme vieni iš kitų pasimokyti. Po diskusijų valandėlės buvo laikas valgyti mano gimtadienio tortą. Jį man parūpino vienas iš mokytojų, kuris jį atvežė iš gretimo miestelio. Tortas – tradicinis šiame Ispanijos regione ir tiesiog Dieviškai skanus. Buvo labai smagu sulaukti sveikinimų ir dainų tiek lietuvių, tiek ispanų kalbomis.
Kovo 29 d.
AtsakytiPanaikintiPo STEAM veiklų, ir pažymėjimų įteikimo, atėjo laikas atsisveikinti su mokykla. Apsikeitę dovanėlėmis su Ispanijos mokiniais ir mokytojais pasivaikščiojome po Alcanices. Aplankėme nuostabią miesto bažnyčią ir senamiestį, Alkanicų vienuolyną, Alkanicų sutartį įamžinusį paminklą, sužinojome, kad pro šį miestelį eina piligrimų kelias. Po trumpos ekskursijos patraukėme atgal į viešbutį, į automobilius sukrovėme daiktus ir pajudėjome link Braganca, Portugalijos. Iki Bragancos mus palydėjo mūsų nuolatinis globėjas, Erasmus + projektų koordinatorius Jose Maria Mezquita Mezquita. Bragancoje valgėme labai skanius pietus restorane Solar Bragancano, kurio maistas ir interjeras nepalieka abejingų. Praleidus puikų laiką restorane atėjo laikas patraukti link nuostabaus miesto, kuriame praleisime savaitgalį – Porto.
Ši diena buvo pirma diena Porto mieste. Dienas Porto mieste planavomės patys, todėl savo planą pradėjome vykdyti anksti, nes norėjome nueiti į knygyną „Lello“, kurio bilietus reikėjo įsigyti iš anksto. Tai yra vienas iš gražesnių knygynų su dideliu knygų pasirinkimu. Vėliau dieną paskyrėme bažnyčių lankymui. Iš pradžių pamatėme Igreja do Carmo barokinio stiliaus bažnyčią sujungtą namu su Igreja das Carmelitas bažnyčia. Igreja do Carmo bažnyčios grožis mus visus nustebino. Toli eiti nereikėjo, kad pamatytumėme dar viena nuostabaus grožio bažnyčią - su Igreja das Carmelitas. Joje galėjome vaikščiotis visur, kur dažniausiai yra draudžiama. Šios dvi bažnyčios atrodo lyg vienas pastatas, tačiau jos nesiliečia, nes tarp jų yra namas. Namas yra labai siauras ir mažas, dar kitaip vadinamas paslėptu namu, kuris iš lauko mums atrodė mažesnis, tačiau įėję visi sutikome, kad nėra jis toks mažas kaip atrodo. Sekanti bažnyčia, kurioje apsilankėme buvo Clérigos bažnyčia. Ją pamatėme iš įvairių pusių ir aukščių. Lipome į 75 metrų aukščio bokštą, nuo kurio atsivėrė viso miesto panorama. Toliau keliavome į Porto katedrą. Ši vieta mus taip pat labai sužavėjo. O dieną užbaigėme ant kalno, nuo kurio palydėjome saulę su didele minia žmonių, nes nuo šios vietos saulė ir miestas atrodo įspūdingai.
Kovo 30 d.
AtsakytiPanaikintiSekmadienis, kaip ir šeštadienis, buvo šalies kultūros pažinimo diena. Mūsų tikslas buvo susipažinti su Porto įžymiomis vietomis – mokiniai ir mokytojai neturėjo jokio iš anksto nurodyto plano ir galėjo keliauti po Portą be jokių rūpesčių. Visi išsisklaidė į 3 grupes. Viena mokinių grupė atsikėlė anksti ryte tam, jog galėtų nukeliauti iki metro, kuriame jiems padėjo draugiški Porto žmonės. Mokiniai metro nuvažiavo į Porto šiaurę, kur jie pamatė Atlanto vandenyną, vaikščiojo po smėlingą paplūdimį, kėlėsi keltuvu tam, kad apsidairyti po miestą, apsipirkinėjo prekybos centre. Mokytojos išvyko vėliau, Jos nusipirko „Hop on – Hop off“ turą, kuriame tu gali iš vietos į vietą važiuoti autobusu, pasiklausyti audio gido apie netoliese esančius objektus, išlipti ir apžiūrėti bet kurį objektą, vėl įsėsti į autobusą ir keliauti toliau. Jos nuleliavo į Porto pietus, kur vakare nuėjo į Porto Fado šou. Antra mokinių grupė apsipirkinėjo Porto parduotuvėse, pirko lauktuves šeimai, giminaičiams, nesėkmingai bandė nukeliauti metro ten, kur buvo pirmoji mokinių ir mokytojų grupės. Vakare visi mokiniai ir mokytojai susitiko ant vieno iš 6 tiltų kurie yra ant Douro upės, grožėjosi nuostabiu saulėlydžiu ir praleido likusią laiko dalį koncerte, kuris vyko pietinėje to tilto pusėje.